Minint 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių pasitraukimo į Vakarus metines, tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Baltic Heritage Network“ (liet. „Baltiškojo paveldo tinklas“) organizuoja tarptautinę konferenciją „Aštuoniasdešimt metų po 1944-ųjų: tada ir dabar“ (angl. Eighty Years after 1944: Then and Now). Trijų dienų konferencija vyks 2024 m. birželio 26–28 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniuje.
Antrasis pasaulinis karas be pastogės ir gimtųjų namų paliko daugiau kaip 400 000 Rytų ir Vidurio Europos gyventoj, tarp jų – daugiau kaip 200 000 Baltijos šalių gyventojų. Pasibaigus karui, Vakarų Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje ir Švedijoje susikūrė perkeltųjų asmenų (angl. displaced persons, arba DP) bendruomenės, kurių dauguma vėliau emigravo į Šiaurės ir Pietų Ameriką bei Australiją.
Antrasis pasaulinis karas suformavo naują kartą, kurią kai kurie istorikai vadina „aukščiausios brandos diaspora“. Ši karta Baltijos šalims davė tokias asmenybes kaip Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus (1998–2003 ir 2004–2009 m.), Latvijos Respublikos Prezidentė Vaira Vīķe-Freiberga (1999–2007 m.) ir Estijos Respublikos Prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (2006–2016 m.).
Dypukai – XX a. istorijos reiškinys, simbolizuojantis namų praradimą, šeimų išskyrimą, tautų suskaldymą ir skaudžius pokyčius tų šalių socialiniame audinyje. Tuo pat metu ši emigracijos banga buvo ypač svarbi trims Baltijos šalims kovojant už laisvę ir nepriklausomybę, kurią visos trys šalys atgavo praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje.
Konferencijos organizatoriai kviečia naujai pažvelgti į Antrojo pasaulinio karo ir jo padarinių istorinį kontekstą, įsigilinti į dypukų patirtis ir liudijimus, patyrinėti Baltijos šalių diasporos naratyvą literatūroje ir mene, aptarti jos kultūrinį-istorinį paveldą bei palikimą, įskaitant įvairias atminties institucijas ir jų turtingas kolekcijas tiek diasporoje, tiek tėvynėse. Galiausiai kviečiame pažvelgti į dabartinę Baltijos šalių diasporos padėtį: jos santykius su valstybe, naujas galimybes, iššūkius ir ateitį.
Konferencijoje kviečiami dalyvauti diasporos paveldo specialistai, istorikai, antropologai, literatūrologai, menotyrininkai, politologai, sociologai ir kitų sričių specialistai bei tyrėjai.
Atkreipiame dėmesį, kad konferencijos metu vyks NVO „Baltic Heritage Network“ metinis visuotinis susirinkimas.
Siūlomos konferencijos temos:
Pranešimo trukmė neturėtų viršyti 20 minučių.
Pranešimų santraukas anglų kalba (iki 400 žodžių) su trumpa biografija prašome siųsti ik2024 m. kovo 22 d. el. paštu: info[at]balther.net
Atrinktiems pranešėjams bus pranešta iki 2024 m. balandžio 5 d.
Konferencijos mokestis:
1 diena „BaltHerNet“ nariams – 30 eurų
1 diena ne „BaltHerNet“ nariams – 35 eurai
3 dienų paketas „BaltHerNet“ nariams – 75 eurai
3 dienų paketas ne „BaltHerNet“ nariams – 90 eurų
Daugiau informacijos rasite: https://www.balther.net/cooperation-2/conferences/2024-eighty-years-after-1944-then-and-now/paper-call/.
Konferencijos organizatoriai: NVO „Baltic Heritage Network“ ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Partneriai: Lietuvos nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras, Lituanistikos tyrimo centras Čikagoje, Estijos muziejus Kanadoje VEMU, Estijos nacionalinis archyvas, Estijos literatūros muziejus, Estijos nacionalinis muziejus ir Latvijos nacionalinis archyvas.
Organizacinis komitetas:
Valda Budreckaitė (Lietuva)
Jolanta Budriūnienė (Lietuva)
Dalia Cidzikaitė (Lietuva)
Ilona Strumickienė (Lietuva)
Birgit Kibal (Estija)
Karin Kiisk (Estija)
Piret Noorhani (Kanada, Estija)
Maarja Merivoo-Parro (Estija)
Kristina Lapienytė (JAV)
Inese Kalniṇa (Latvija)